Tęsiu savo darbą su KP lūkesčiais, kurį pradėjau vakar, bet nebaigiau. Pirmą dalį galite paskaityti čia.
Pradėsiu nuo vienintelio dokumentinio filmo, kurio aš laukiu su viltimi. Kalbu apie filmą "Mašina, kurioje viskas pradingsta". Mane suviliojo visai originali filmo idėja, problematika ir pati šalis, kurioje filmas pagamintas ir kurios istorija yra viena iš tyrinėjamų temų filme. Tačiau jei sakyti tiesą, tai šis filmas iš aprašymo, pridėtų kadrų ir kai kurių vietų traileryje man primena Giedrės Beinoriūtės filmą "Pokalbiai rimtomis temomis" ir noriu bent šiek palyginti šiuos du darbus. Pažiūrėti kaip yra pateikiamos (bent jau kol kas) panašios temos. G. Beinoriūtės filmo premjeros aš labai laukiau, nes man pačiam yra įdomi žmonių pokalbių, bendravimo tema. Dažnai susimąstau, kiek mūsų gyvenime, tai yra svarbu ir ką tai reiškia ir kartu pats visada bandau nuoširdžiai kalbėti, tačiau kartais tikrai suprantu, kaip tai yra sunku. Vis dėlto turiu pasakyti, kad filme "Pokalbiu rimtomis temomis" man kažko trūko. Aš norėjau daugiau režisierės darbo pamatyti, galbūt labiau suprasti ir pažinti tuos vaikus. Gal netgi gauti kažkokių išvadų ar suvokimą, nes kitaip tai yra tiesiog stebėjimas. Bet kartu suprantu, kad sakyti tokius priekaištus filmui, kuriame yra pateikiama tokia tema, yra šiek tiek absurdiška. Juk tai yra tiesiog pokalbiai ir veikėjų mintys. To nesurežisuosi, nes tai turi būti tikra. Ir išvadas aš pats turėčiau pasidaryti tiesiog stebėdamas ir svarstydamas. Šiaip ar taip, dėl šitų svarstymų noriu pažiūrėti filmą "Mašina, kurioje viskas pradingsta". Nors gali būti, kad filmo tema bus visai kita, nei aš tikiuosi.
Kartais filmai išsirenkami dėl keisčiausių priežasčių. Pavyzdžiui, tiesiog nuojauta ir intuicija. Taip man nutiko su filmu "Paslapčių kelias". Pamačiau, paskaičiau ir tiesiog patraukė. Plius filmo žanras - detektyvas. Manau, kiekvienas gerą detektyvą pažiūri su malonumu. Kam reikia dar kažkokių argumentų, galite paskaityti Kristupo Saboliaus nuomonę apie šį filmą, nes šis filosofas jau žiūrėjo šį kiną.
Mano santykis su trečiu filmu yra panašus kaip ir su "Paslapčių keliu". Tai yra aš kažkokių savų minčių nelabai turiu, tačiau šį kartą tai nėra ir intuicija. Šiaip vakar rašiau, kad turiu dar 4 filmus, su kuriais sieju savo festivalio lūkesčius. Ir šis filmas nebuvo įtrauktas į tą ketvirtuką, tačiau šiandien, važiuodamas autobusu į universitetą, perskaičiau Ryčio Zemkausko labai gerą komentarą apie vieną filmą ir pasakiau sau: "ok, aš noriu į tą filmą ir, manau, kad jis tikrai bus geras". Viskas staiga pasikeitė ir man padarė įtaką kitas žmogus, tačiau Rytį Zemkauską aš labai gerbiu, man patinka šio žmogaus ne vien darbas, bet ir idėjos, mintys, tad tikrai pasitikiu jo nuomone. Ir pats komentaras apie filmą yra išsamus ir konkretus. Po peržiūros gal aš ir nesutiksiu su Zemkausku, tačiau kol kas viskas gerai. Filmas, apie kurį rašė snobas yra "Medėjas", o čia galite perskaityti to paties snobo komentarą apie filmą. Beje, filmo traileris buvo mane trumpam sudominęs ir jame galima pamatyti elementus, apie kurios kalbėjo R. Zemkauskas, tad siūlau pažiūrėti ir trailerį.
"Norte. Istorijos pabaiga" yra sekantys mano lūkestis. Šis filmas yra daugiau nei 4 valandų trukmės ir gali būti, kad šis faktas yra pagrindinė priežastis mano lūkesčių. Aišku, su tokio ilgio filmu galima lengvai nudegti, tačiau aš esu linkęs rizikuoti. Man visada patinka atrasti ilgą ir gerą kiną, nes kai žiūrėdamas ilgą filmą supranti, jog jis yra tikrai geras, tu žinai, kad pabaiga dar nearti ir galėsi mėgautis dar kokias kelias valandas. Nekantraudamas laukiu tos dienos, kai galėsiu nueiti į šio filmo peržiūrą, išjungti telefoną, kartu pabėgti iš savo gyvenimo ir tada 4 valandas gyventi kitokiame pasaulyje, į kurį mane nukels filmas. Tai turėtų būti 4 valandų kelionė. Taip pat tikiuosi, kad tokiame ilgame filme bus daug lėtų ir akiai gražių kadrų, nes kai tokia trukmė, tai norisi pasimėgauti vaizdu ir atsipalaiduoti. Iš vis atrodo, kad po šio seanso turėčiau prarasti laiko nuovoką ir galbūt net šiek tiek atsilikti nuo šio pasaulio.
Aš studijuoju Istorijos fakultete, paskutiniu metu domiuosi istoriniais
filmais, rašau apie tai kursinį, tad "Kino pavasaryje" ieškau kažko, kas
man tiktų. Dar prieš prasidedant paieškoms netyčia užtikau filmą "Tiems, kurie nepasakoja istorijų" ir iškarto įsidėmėjau jį. Turiu lūkesčių, kad šiame filme atrasiu kažkokį istorijos naratyvą ar diskursą ir tai galbūt duos man kažkokių idėjų arba bus pavyzdys, kurį galima bus tyrinėti. Taip pat pati filmo problematika atrodo verta dėmesio. Beje, istoriniu aspektu mane šiek tiek patraukė ir prieš tai aptartas filmas. Tie, kam įdomu, dar gali paskaityti Valdos Bičkutės mintis apie filmą "Tiems, kurie nepasakoja istorijų".
Taigi jau baigiau pasakoti apie savo festivalio lūkesčius. Tikiuosi, kad pavyks nueiti į visus šiuos 9 filmus. Šiaip esu sau nusimatęs, kad noriu pažiūrėti plius minus 30 filmų, bet kalbant apie filmus, į kurios aš sudėjau savo lūkesčius, ne visada gali tikti seanso laikas ir yra daug kitokių faktorių, dėl kurių aš galiu praleisti seansą. Taip pat kol kas planuoju aprašyti savo įspūdžius po kiekvieno filmo/lūkesčio. Ar rašysiu kažką ir apie kitus filmus, nežinau. Viskas priklausys nuo nuotaikos ir išgyventų emocijų. "Kino pavasaris" prasideda jau ryt, tad linkiu sau ir kitiems gero kino. Pabaigai dar daina iš "Lone survivor".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą