Pavėluoti pirmieji įspūdžiai.

Praėjo jau keturios KP dienos. Labai norėjau po pirmos atidarymo dienos parašyti kokį nors įrašą, tačiau nelabai turėjau laiko. Iš vis man šis savaitgalis ganėtinai užimtas buvo, tai į kiną nueiti gal ir atradau visai laiko, bet prie kompo prisėsti beveik neturėjau kada. Šiaip ar taip nuėjau į 9 kino seansus (vienas seansas buvo trumpametražių filmų). Nei daug, nei mažai sakyčiau.

Pirmąją dieną jautėsi šventinė pradžios nuotaika vingyje. Daug smagių naujienų/staigmenų kaip, pavyzdžiui, instragramo konkursas, nuolaidos bilietams akropoliuose, mimas vingyje ir cukraus vata, atidarymas filharmonijoje (nors girdėjau, kad kentėjo kokybė) ir t.t. Labiausiai džiugina gerai nusiteikę festivalio žiūrovai. Taip sakau, nes visi šypsosi, nuoširdžiai aptarinėja filmus ir vieną kartą iš kelių moterų gavau tikrai skanių saldainių prieš kino seansą, o kitą kartą pradėjus suktis filmui "Savaitgalis paryžiuje" garso nebuvo apie 5 min. Ir žiūrovai nesiskundė, o tiesiog sugalvojo patys garsinti filmą skaitydami titrus ir net keliais balsais. Kažkas netgi paprašė įgarsinti filmą originalo kalba, o ne lietuviškai. Tikrai linksmas nutikimas.

Keli komentarai, apie kai kurios matytus filmus:

"Nužudyk tuos, kurios myli". Bitnikai: J.Keruackas, A. Ginsbergas ir kiti. Ne pirmas filmas apie šituos žmonės (pavyzdžiui, praeitais metais išėjo "Kelyje" ekranizacija), tačiau kiekvieną kartą tas pats - jauni veikėjai, kurie motyvuoja ir žavi savo idėjomis, tačiau iš tikrųjų jie nieko neveikia, tik daug kalba. Man labai patinka bitnikai, tačiau jie žavi vien tik savo maištu, o ne darbais. Keruacko "Kelyje" taip ir nesugebėjau baigti, nes buvo per daug nuobodu. Aš geriau jau pats patranzuosiu taip. Iš vis apie bitnikus norėčiau, kad būtų kuriami galbūt trumpo metro filmai arba dokumentiniai.

"Savaitgalis Paryžiuje". Kelios minutės filmo ir pirma šovusi mintis į galvą: "čia tie du, kurie visada barasi, iš filmų "Before sunset", "Before sunrise" ir "Before Midnight". Tik čia jie po kokių 20 metų, jau seni". Bet čia tik pirma, nelabai rimta mintis. Tiksliai nežinau kiek ji yra teisinga, nes negalėčiau sakyti, kad filmai ar veikėjai yra labai panašūs. Tiesiog abejosi filmuose veikėjai daug kalbasi ir siužetas atskleidžiamas dialogu. Paskutinėje trilogijos dalyje ("Before midnight") kaip ir šitame filme daug kalbama apie neištikimybę, amžiną arba pasibaigusią meilę ir pan. Taip pat žiūrint kaip šitame filme veikėjai vienas kitam sako priekaištus ir kokie yra kandus, kilo mintis, kad po tiek laiko kartu negali kitaip bendrauti su žmogumi ir tu esi visada tiesmukas, visada sakai, ką galvoji, o kartu visada parodai, kas tavyje yra gero, o kas blogo. Patiko S. Becketo cituota mintis: "Ar mes turime omenyje meilę, kai sakome "meilė"?". Taip pat pagarba už šokio parodijavimą iš Godardo filmo.

"Firminis sumuštinis". Akward mamos ir sūnaus santykiai, kurie yra keisti nuo pat filmo pradžios, tačiau atsiradus mergaitei sūnaus gyvenime dar labiau viskas tampa nejaukiau. Plius lėtas kinas, labai ir statiškas. Bet man patiko tai. Ir komedija atsiranda antrojoje filmo dalyje tik, nors nedaug kas ir juokėsi. Šiaip mačiau, kad iš seanso ir išėjo keletą žmonių.

"Raketa". Visai gražus filmas su daug svetimos kultūros papročių ir tradicijų. Gal dėl tų papročių buvo sunku suprasti turbūt visus filmo veikėjus, nes nei niekam nepajaučiau empatijos ir sunku buvo pateisinti, pavyzdžiui, tėvo elgesį. Bet šiaip filmas neprailgo ir žiūrovai plojo po filmo, tad turbūt daugumai patiko. Man nepadarė įspūdžio.

"Atleidžia tik dievas". Šizovas filmas su grotesku. R. Goslingą aišku malonu pamatyti, bet irgi nesužavėjo per daug jis. Goslingo veikėjas rodė dar mažiau jausmų ir emocijų nei "Drive" filme. Taip pat gali būti, kad visas filmas yra tiesiog metafora, bet... pas mane neatsirado net noro kapstyti kažką giliau.

Trumpametražiai filmai nesukėlė jokių minčių, tad geriau ir patylėsiu. O dar žiūrėjau trys filmus, kurie tikrai labai patiko: "Medėjas", "Tiems, kurie nepasakoja istorijų" ir "Golgota". Apie juos parašysiu kitą kartą, nes turiu atrodo daugiau minčių ir noriu neskubėdamas viską sudėliot rašydamas.