Kažkaip man net pačiam nesitiki, bet ryžausi susikurti blogą. Aš nemėgstu viešumo ir mielai nekurčiau tokio dalyko. Iš dalies tai darau, nes esu verčiamas aplinkybių, kurios nėra labai nemalonios, tačiau verčia mane rašyti viešai. T.y. gavau studentišką "Kino pavasario" akreditaciją ir vienintelis dalykas, kurį privalau daryti yra kuo plačiau dalintis savo nuomone. Iš pradžių galvojau, kad užteks facebook'o, komentarų "Kino pavasario" puslapyje, vieno kito straipsnio kažkur, kur pavyks prakišti, tačiau ilgiau pasvarstęs supratau, kad toks chaotiškas rašymas nėra priimtinas man. 

Aš mėgstu lengvą rašymą ir paskutiniu metu pripratau rašyti iškarto, kai tik jaučiu, kad noriu. Tam aš turiu daugybę užrašų knygučių, kuriuos turi skirtingas paskirtis. Pavyzdžiui, į vieną knygutę aš esu surašęs, ką aš noriu padaryti šiais metais ir vienas iš tų norų yra per metus pažiūrėti 200-250 filmų. Taip pat toje pačioje knygutėje pildau tą 250-ties filmų sąrašą, t.y. kiekvieną kartą pažiūrėjęs filmą dažniausiai aš iškarto užrašau filmo pavadinimą, datą, kur žiūrėjau filmą, su kuo žiūrėjau ir pačias pirmas mintis apie filmą. Aš labai gerai jaučiuosi, kai galiu taip spontaniškai, beveik neapgalvotai rašyti. Tikiu, kad dažnai ir pridarau klaidų, kartais turbūt ir nusišneku arba būnu neoriginalus, bet tai yra nesvarbu, kadangi aš rašau be jokių įsipareigojimų kažkam. Na gal tik pats sau esu įsipareigojęs rašyti nuoširdžiai ir vien tik tiesą.

Tad ir šitą blogą sukūriau tikėdamasis, kad galėsiu toliau panašiai rašyti, t.y. tikiuosi, kad tai bus dar viena užrašų knygutė, į kurią aš galėsiu rašyti nuoširdžiai, kas man šauna į galvą ir galėsiu, tai daryti kada panorėjęs. Aišku, skirtumų tarp šios užrašų knygutės ir kitų yra tikrai. Visų pirmą, tai yra ne rašymas, o spausdinimas klavišais :D Galbūt ir juokas, bet skirtumas yra. Prieš pusę metų atradau rašymą ranka (kartu su rašymu į knygutes) ir man nebe patinka kitaip. Kartais ir nelabai galiu kitaip, na bet teks. Taip pat rašydamas kompu visada labai lengvai gali save pataisyti. Dėl to galima rašyti nematant viso teksto vaizdo ir tiesiog pilant sakinius neatsakingai. Rašant ranka aš turiu apmąstyti, ką noriu pasakyti ir prieš pradėdamas kiekvieną sakinį taip pat trumpam stabteliu. Iš vis rašant ranka negalima skubėti, nes nieko gero nesigaus. O su kompu... Daužai, daužai, daužai klavišus, tada truputį pratini, truputį prirašai ir viskas gerai. Ir dar rašydamas viešą blogą aš suprantu, kad jau nebesu toks niekam neįsipareigojęs "viengungis". Deja, bet teks šiek tiek prižiūrėti save ir galvoti, kad rašau ne tik sau.

Beje, dėl pavadinimo tikiu, kad jau daugmaž aišku, kodėl jis toks, tik galbūt skaičius 19 neaiškus. Na aš taip primečiau, bandžiau skaičiuoti ir gavosi, kad šis blogas yra kažkur 19-likta mano užrašų knygutė. Na bet čia pritemptas skaičius, nes aš nesu prirašęs 18 knygučių. Toks skaičius gaunasi pridedant visokias darbines knygutes ir panašius dalykus. Man patiko šis skaičius, tai ir pasirinkau tokį pavadinimą.

Ir jei dar likau nesuprastas, tai planuoju kol kas šitame bloge rašyti visokias savo mintis, pastebėjimus, filmų recenzijas susijusias su "Kino pavasariu". Bet taip bus artimiausias trys savaites, po festivalio pabaigos galbūt toliau rašysiu į blogą, o galbūt bėgsiu iš viešumo.

Pabaigai pridedu dainą, su kuria prasideda mano rytas, jau kokią savaitę. Daina iš filmo "Santa" garso takelio.