Didieji festivalio lūkesčiai (I dalis)

Iki "Kino pavasario" pradžios likus vienai/dviems dienoms (rašau naktį, tai truputį sunku susigaudyti) noriu pasidalinti savo festivalio lūkesčiais. Tai yra pateiksiu kelis filmus, apie kurios nieko nežinojau prieš tai, jie nebuvo mano laukiami favoritai, tačiau šie filmai kažkuo sudomino mane, patraukė ir dabar aš dedu viltis, kad šitie kino filmai bus tikrai geri. Kartais lūkesčius gali pažadinti net pačios mažiausios detalės ir taip galima smarkiai apsigauti, bet kol neprasidėjo festivalis laukti ir svajoti yra ganėtinai įdomi veikla.

Pradėsiu gal nuo filmo, ties kurio man kyla dvejopi jausmai: didžiuliai lūkesčiai grumiasi su išankstiniu nuoboduliu. Kalbu apie filmą "Žuvis ir katė". Skaitant aprašymą iš pradžių kilo mintis, kad tai ne mano skonio filmas ir galvojau, kad į šitą tikrai neisiu. Tačiau viena detalė aprašyme mane patraukė ir to užteko, kad dabar susidomėjęs laukčiau šio kino peržiūros. Mane sudomino tai, kad visas virš dviejų valandų trunkantis filmas yra nufilmuotas vienu kadru. Skamba tikrai įspūdingai ir daug žadančiai. Ypač, kai aš neseniai buvau peržiūrėjęs rusų režisieriaus Aleksando Sokurovo filmą "Russian ark". Šis filmas yra 99 minučių, taip pat vienu kadru nufilmuotas, pusiau surealistinis, pusiau dokumentinis pasivaikščiojimas po XVII-XVIII amžių Ermitažo kompleksą su didžiuliu tuntu  aktorių, šokėjų ir regis 3 orkestrais. Žodžiu, masyvu ir dar plius filmas turi savo dvasią. Ir atrodo A. Sokurovas buvo nufilmavęs ilgiausią filmą vienu kadru, iki šiol... "Žuvis ir katė" pralenkė Sokurovą, tačiau manęs vis nepalieka abejonės, kad atviroje erdvėje neįmanoma sukurti filmo vienu kadru. Taip pat nuo tokio filmavimo atrodo, kad kentės įprastas filmo siužetas (A. Sokurovo atveju siužetas nėra įprastas). Kam įdomu dar galite paskaityti ką KINFO jau rašė apie šį filmą.

Sekantis filmas yra "Kongresas". Visų pirma, filmas pastatytas pagal Stanislawo Lemo romaną „Futurologinis kongresas“. Aš pats šio rašytojo esu skaitęs tik "Soliarį", tačiau kol kas to užtenka, kad S. Lemas man patiktų. Gaila, kad nesu skaitęs šios knygos, tačiau gal po peržiūros manyje atsiras būtinybė perskaityti originalą. Taip pat esu matęs ir abu "Soliario" filmus (A. Tarkovskio ir amerikiečių), tad maždaug įsivaizduoju ką galima sukurti remiantis S. Lemu. Beje, šis rašytojas niekino kiną. Literatūrą jis laikė daug vertesniu menu, tad kiekviena šio rašytojo knygų ekranizacija yra savotiška ironija. Ir dar paskutinis faktas, kad "Kongresas" yra animacinis filmas (traileris atrodo įspūdingai). Man pačiam iškilo klausimas, kaip S. Lemas vertino animaciją ir gal jam toks ekranizacijos variantas visai patiktų?

Aš labai mėgstu jūrą. Gal mėgstu nėra tinkamas žodis. Greičiau jūra aš žaviuosi ir ji mane tiesiog traukia. Galėčiau prie jūros praleisti daug laiko tiesiog medituodamas ir stebėdamas gamtą. Tad ir beveik bet koks filmas susijęs su jūra mane traukia. Filme "Vienas prieš bangas ir vėją" jūros tikrai bus, taigi aš jau ir ruošiuosi eiti į šį filmą su lūkesčiais. Nors jūra ten nebus pagrindinis akcentas, o greičiau jau scenarijaus aplinkybė, bet nereikia nusivilti, nes siužetas atrodo taip pat įdomus, o taip pat operatorius atrodo gražiai pafilmavo. Beje, jei festivalyje rodytų kokį filmą su meilės istorija prie jūros ir viskas būtų gražiai nufilmuota, tai toks filmas be abejonės būtų mano pats festivalio geidžiamiausias.

Šiandien jau nelabai spėju, bet ryt parašysiu antrą dalį dar su 4 savo filmais/lūkesčiais.