Kino pavasario lūkesčiai I dalis

Paskutinis mano įrašas šitame blog'e buvo parašytas pasibaigus praeitam "Kino pavasariui", taigi beveik lygiai vienus metus nieko čia nerašiau, nors paskutiniame įraše turėjau minčių kartas nuo karto brukštelėti vieną kitą sakinį apie man patikusį filmą. Priežastys? Nenoriu atsakomybės, kurį užkrenta, kai kažką rašai visiems. Man užtenka užrašyti savo mintis į tikrą užrašų knygutę ir pasikalbėti su kuo nors gyvai apie filmą. Kas dabar pasikeitė? Vėl gavau "Kino pavasario" akreditaciją. Tačiau nesupraskite manęs klaidingai - džiaugiuosi ją gavęs ir laukiu festivalio. O dėl rašymo taip pat nėra viskas blogai. Tokia praktika yra naudinga be abejonės ir netgi daug kartu naudingesnė nei įprastinė mano veikla. Taigi lieka tik džiaugtis, mėgautis kinu ir spausdinti klavišus.

Jau šiandien prasideda 20-asis "Kino pavasaris"! Didžiulė šventė man ir Vilniaus miestui. Gražus oras lauke tik dar labiau jaudina ir verčia nekantrauti (paradoksas, nes vis tiek daug laiko teks praleisti kino salėje, o ne lauke). Kaip ir praeitais metais nusprendžiau pasidalinti filmais, kurie man kelia didžiausius lūkesčius. Norėjau surašyti viską jau prieš kelias dienas, bet pamiršau kaip ilgai užtrunka įdėmiai peržiūrėti visą festivalio programą ir apsispręsti, kurie filmai tikrai traukia.

Apie filmų atranką. Iškarto atmečiau jau matytus filmus, nes jokių lūkesčių nebeturiu ties tokiais variantais, nebent tik pakartotai išgyventi tas pačias emocijas arba suprasti geriau filmą, bet šiaip ar taip puikiai žinau, ko tikėtis iš jų. Tie filmai yra "Birdman", "Nightcrawler", "Leviathan", "Holy motors" ir dar keletą kitų. Bandysiu  vis tiek juos dar kartą peržiūrėti festivalyje, pavyzdžiui, tikrai eisiu į "Leviathan", nes mane sužavėjo šis filmas. Toliau rinkausi filmus daugiausiai tiesiog kliaudamasis savo intuicija. Apie kai kurios filmus žinau daugiau, apie kai kurios nieko nežinau, išskyrus pavadinimą ir tai, kas parašyta festivalio puslapyje, tačiau visada įsiklausydavau į save ir nuspręsdavau, ar man svarbu pamatyti šį filmą, ar ne. Kartais užtenka vieną žodžio, kadro ir atsakymą jau žinai. Aišku, gali būti, kad visų jų neturėsiu galimybės pažiūrėti dėl paprasčiausių aplinkybių kaip darbas ir pan., tačiau man pačiam yra svarbu aiškinti ir ugdyti savo lūkesčius. Tai yra kaip tako klojimas filmo mintims - viskas lengviau slysta į tavo galvą arba staiga nusuka į šoną, jei filmas nepasiteisina.

Gerai, užteks, einu prie reikalo. Mano festivalio lūkesčiai:

• "Laukinė" (iš programos "Meistrai"). Pradedu nuo banalaus varianto. Bent jau man tai yra popsas, nes daug žmonių apie šį filmą yra bent kažką girdėję ir jau seniai laukia jo. Na bet turiu dvi aiškias priežastis, kodėl noriu jį pažiūrėti. Pirma, režisierius Jean-Marc Vallée, kuris režisavo tokius filmas kaip "C.R.A.Z.Y.", "Cafe de Flore" ir "Dallas Buyers Club". Man ypatingai patiko "C.R.A.Z.Y.", "Cafe de Flore" ir muzikos svarba šiuose filmuose, tad norėčiau ir vėl pamatyti/išgirsti kažką panašaus, bet turbūt filmas bus panašesnio stiliaus kaip "Dallas Buyers Club", kas nėra blogai taip pat tikrai. Antra, vasarą ruošiuosi pats šiek tiek "prasieiti" ir galbūt patirti kažką panašaus apie ką bus filmas, tad kaip aš galiu nepažiūrėti tokio filmo? (P.S. jos ta kuprinė atrodo pernelyg didelė tikrai tokia ėjimui, bet gal ir įmanoma su tokia eiti).
• "Sangailės vasara" (iš programos "Nauja Europa - Nauji vardai"). Kaip praeitais metais laukiau "Lošėjo", taip šiais laukiu "Sangailės". Laukiu ir bijau. Bijau nusivilti. Negaliu pasakyti, kad "Lošėju" vienareikšmiškai nusivyliau. Šitame bloge esu parašęs kai ką apie tą filmą po jo peržiūros ir tuo metu vertinai visai teigiamai. Bet dabar, po metų, kai neseniai žiūrėjau filmą antrą kartą ir gal įspūdžiai jau šiek tiek atslūgę, likau nepatenkintas. O tikrai labai laukiau "Lošėjo", taigi jam taip gerai sekėsi užsienyje. Kaip ir "Sangailei" dabar (apdovanojimas Sundance ir premjeros užsienio kino festivaliuose). Bet kartu atrodo, kad "Sangailė" bus daug paprastesnė, nebandys priverstinai kelti nepasitenkinimą žiūrovui, o tiesiog su sveiku kiekiu poetikos papasakos istoriją. To aš tikiuosi iš "Sangailės" ir kol kas neprarandu tikėjimo.
• "Mano vardas Viktorija" (iš programos "Baltijos žvilgsnis"). Vieno kadro filmas! Ir tuo viskas pasakyta. Mane tai žavi ir aš tai noriu pamatyti. Plius dar daug house muzikos, kurios aš mėgėjas gal ir nesu, bet išgirsti kažką gal ir norėčiau. Ir taip pat tai ne šiaip vieno kadro filmas, o bent jau man atrodo dar ir gero veiksmo vokiškas trileris.
• "Gentis" (iš festivalio programos "Nauja Europa - Nauji vardai).  Filmas be dialogų, be jokio
  
  užkadrinio balso, nes visi aktoriai kurčnebyliai, tad tai turėtų būti visiškai kitokio kino peržiūra ir man tai yra festivalio "must see".
• "Po elektriniais debesimis" (iš programos "Festivalių favoritai"). Apie šį filmą aš sužinojau dar gerokai prieš pamatydamas "Kino pavasario" programą. Buvau ką tik pažiūrėjęs "Leviathan'ą" ir susižavėjau tuo rusišku filmu, pradėjau ieškoti, ką dar gero šiais metais rusai mums parodys. Taip ir užtikau šį filmą ir pažiūrėjau vieną video youtube. Tai buvo būtent tas video, kurį įkeliu čia pat. Po šio trumpo teaserio supratau, kad noriu pamatyti šį filmą, nes mane žavi filmo atmosferą. Jaučiu Tarkovskį, Gluchovskį (knyga "metro 2033") ir rusišką cinkelį, kurį man yra labai įdomu stebėti.
    P.S. antrą dalis ir daugiau filmų bus jau rytoj.