Praėjus kelios savaitėms po "Kino pavasario" pagaliau prisiruošiau aptarti festivalį. Turbūt tiek laiko reikėjo, kad galėčiau šiek tiek pailsėti nuo kino ir vėl kalbėti apie jį. Juokas juokais, bet tikrai filmų žiūrėjimas tokiais kiekiais vargina. Mano grafikas "Kino pavasario" metu buvo toks: dvi dienas dirbu, dvi dienas žiūriu kiną, tad daugiau be darbo, kino salės ir lovos, nieko nemačiau.
Čia surašiau visus žiūrėtu kino filmus. Viso 32 filmai. Neįtikėtina, bet daugiau nei praeitais metais!!! Tikrai to nesitikėjau. Aišku, šiame sąraše yra tokių filmų, kurios buvau jau anksčiau žiūrėjęs, pavyzdžiui, "Leviatanas", tad skaičius gal šiek tiek mažesnis. Nors, pavyzdžiui, "Žmogų-paukštį" žiūrėjau festivalyje antrą kartą ir būčiau žiūrėjęs ir "Leviataną", tačiau nemanau, kad būčiau patekęs į kino salę dėl filmo populiarumo.
Programa "Nauji Europa - nauji vardai": "Gentis", "Sangailės vasara", "Šaukimas".
Programa "Baltijos žvilgsnis": "Jie pabėgo", "Tylos karalaitė", "Mano vardas Viktorija", "Rami širdis".
Programa "Meistrai": "Laukinė", "Leviatanas", "Taxi", "Žmogus-paukštis".
Programa "Viasat komedijos": "Dievo užmiršta skylė", "Ką mes veikiame šešėliuose", "Neapolio simfonijos", "Šiuolaikiniai žvėrys", "Mažoji mirtis".
Programa "Festivalių favoritai": "Po elektriniais debesimis", "Purvini pinigai", "Frenkas".
Programa "Kritikų pasirinkimas": "Kvailys", "Citizefour", "Timbuktu".
Programa "Metų atradimai": "Nulis motyvacijos", "Mergina naktį namo grįžta viena", "Vilkas", "Žiaurumas".
Programa "Prancūziškos naujienos": "Laukinis gyvenimas".
Programa "Dokumentika. Asmenybės": "Life itself".
Programa "Dokumentika. Spalvotas gyvenimas": "Goli sala".
Programa "Lietuvių filmai": "Meistas ir Tatjana".
Programa "Lietuviai svetur": "Žvaigždė".
Surašiau filmus pagal programas, kad pats galėčiau pažiūrėti savo pasirinkimo tendencijas. Daugiausiai filmų, net 5, yra iš programos "Viasat komedijos", bet nepasakyčiau, kad ši programa man patiko. Kai kurie filmai ganėtinai lėkštoki ir, pavyzdžiui, manęs nesužavėjo "Šiuolaikiniai žvėrys", o žiūrėdamas "Neapolio simfonijos" visą laiką norėjau išeiti iš kino salės. Bet vis dėlto šios programos filmai yra puikus atsipalaidavimas, tad nieko keisto, kad daugiau į juos ėjau. Plius šioje programa buvo nuostabus fargiškas, koeniškas filmas "Dievo užmiršta skylė", kuris puikiai išpildė mano lūkesčius.
Antra pagal žiūromumą yra programa "Baltijos žvilgsnis" ir tai jau nėra atsitiktinumas. Nors tai yra tik antrus metus rengiama programa, bet joje tikrai galima pamatyti daug gerų filmų, pavyzdžiui, "Tylos žvilgsnis", kurio aš dar pats nemačiau, bet būtinai pažiūrėsiu. Tačiau festivalio metu šioje programoje tikrai atradau netikėtai gerų filmų, pavyzdžiui, "Mano vardas Viktorija" arba "Tylos karalaitė". Ši programa man labai dera su "Nauja Europa - nauji vardai", kurioje taip pat galima atrasti kitokio kino iš vidurio ir rytų Europos. Ateityje, manau, aplink šias dvi programas turėtų suktis visas festivalis. Bent jau aš tikrai dėl šito labai džiūgaučiau.
Noriu iškirsti kelis įdomiausius šio festivalio filmus, nes jie verti papildomo dėmesio. Tai bus tik trys filmai. Galbūt atsirastų ir daugiau, bet šiuos trys nuolat prisimenu, tad daug negalvojęs, nusprendžiau išskirti tik juos.
"Mano vardas Viktorija" (iš programos "Baltijos žvilgsnis")
Šitą filmą aš drąsiai galiu vadinti savo festivalio favoritu. Kodėl? Nes pasibaigus šiam filmui, nesijauti apgautas, o patiki, kad taip tikrai gali atsitikti. Tai yra gyvenimas, o ne fantastika. Vaikinas susipažįsta su mergina, vaikinas ją supažindina su savo rajono draugais, kurie šiaip yra geri žmonės, tik kartais ką nors blogo padaro. Jie linksminasi visi kartu. Vaikinas ir jo draugai įsileidžia mergina į savo pasaulį, parodo, kas yra, kaip jie patys sako, Tikras Berlynas, parodo savo vietas, savo mėgstamus stogus. Visą laiką matai kaip vaikinas ir mergina bendrauja. Matai, kaip jų jausmai užsimezga ir vis auga. Matai, kaip nepažįstamą merginą tampa svarbi ne tik vaikinui, bet ir jo draugams. Ji tampa sava. Vienas iš rajono draugų, labiausiai mielas ir labiausiai agresyvus, yra prisidirbęs ir dabar turi grąžinti skolą. Draugai turi laikytis kartu ir susitvarkyti su šituo reikalu. Jiems reikia merginos pagalbos ir jinai nedvejodama sutinka. Ir tada staiga prasideda kriminalas. Baisi tragedija, kuria tu išgyveni kartu su visais draugais. Argi negalėtų tai įvykti ir tikrame gyvenime? Argi Berlynas šiame filme negalėtų būti pakeistas Vilniumi? Kaip jau sakiau šis filmas yra gyvenimas, o ne fantastika. Ir nenurašant aktorių darbo, gero scenarijaus ir viso kito, turbūt labiausiai prie filmų tikroviškumo prisideda tai, kad jis nufilmuotas vienu kadru ir tu visą laiką pats puikiai matai, kaip stiprėja draugystės ryšiai tarp veikėjų.
"Gentis" (iš programos "Nauja Europa - Nauji vardai")
Apie šitą filmą galite paskaityti internete, nes yra tikrai puikių recenzijų, o aš nematau tikslo atkartoti kitų žmonių minčių. Negalėčiau net pasakyti, ar jis man patiko. Greičiau įsiminė, sukėlė minčių, ypač dėl universalios kino kalbos ir žmonių prigimties. Tačiau labiausiai šį filmą noriu išskirti dėl jo žiūrovo paveikumo. Ar esate kada žiūrėjęs filmą per kurį kino salėje būtų nualpęs žmogus? Nualptų ne šiaip dėl sveikatos problemos, o neištvėręs įtampos, kuria sukelia filmas? Aš esu. Spėkite koks filmas tai buvo? Man pačiam tos scenos metu, per kuria nualpo žmogus, buvo pasidarę silpna. Ir žmonės bėgo iš salės ne tik per tą vieną sceną. Nuolatos vis išeidavo po du, tris, kurie, manau, tiesiog nesitikėjo tokio filmo ir ne ten pakliuvo. Vis dėlto ir aš nesitikėjau tokio filmo, nors ir žinojau šiek tiek apie jį. Tačiau šį filmą reikia nepažiūrėti ne dėl to, kad jis šokiruoja, o dėl to, kad šiuo filmu režisierius nebijo teisiai šviesiai pasakyti keletą labai skaudžių dalykų. Tas tiesmukumas turbūt ir varo žmonės iš salės.
"Šaukimas" (iš programos "Nauja Europa - Nauji vardai")
Apie šį filmą jau rašiau ir gan daug. Galite paskaityti čia. Tačiau vis tiek turėjau išskirti iš masės šį filmą. Šis filmas tikrai susilaukia nepelnytų prastų vertinimų. Žmonės tiesiog ne to tikisi iš filmo ir po to pyksta, kai gauna ne tai. Tai yra vienintelis festivalio filmas, kurį žiūrėjau du kartus. Visiškai to nesigailiu, nes pats filmas yra puiki meditacija ir net žinant visą siužetą su malonumu jį pažiūrėjau.
Taigi apibendrinant šiais metais "Kino pavasaris" tikrai sėkmingas buvo man. Iš visų pamatytų filmų gailiuosi, kad nuėjau tik į du kokius, o tai gana gerai, nes įprastai prastų filmų, dėl kurių tik brangų laiką sugaišti, būna daug daugiau. Beje, ko dar nepaminėjau tai šiais metais man ypatingai patiko rusų kinas festivalyje. Tai yra kažkas tikrai verto dėmesio ir išskirtinio. Man atrodo rusiškas kinas tai yra dar viena originali sritis, kur galėtų plėstis festivalis.
