Ar tai pabaiga? Aš nežinau...

Ar jau baigėsi Kino pavasaris? Taip. Pala, rimtai baigėsi? Nu taip. O tai kur aš buvau? Kaip visada. Kas kaip visada? Kaip visada neturėjau laiko. Ai nu taip, dažniausiai neturiu laiko... Bet dar juk būna papildomų seansų? Būna. Ar aš nuėjau? Į kelis, bet...  Ech, o tai gal dar spėsiu nueiti? Na ryt paskutinė diena. Hmmm, tai gal vis dėlto nueisiu, o kartais aš penktadienį neturiu pristatyti tos keistos knygos? Taip, aš turiu. Tai nenueisiu? Taip, reiškiasi nueisiu. Velnias, kodėl man laiko trūksta? Nes esu lėtas. Ar tikrai? Nu taip. Gal ir tiesa, dabar juk aš labai ilgai rašau šituos sakinius, ar ne? Taip, praėjo jau 30 minučių. 30 minučių??? Visas pusvalandis ir aš tik kelis sakinius parašiau? Nu taip, tik kelis sakinius. Aš tikrai lėtas, kodėl taip yra? Nes per daug galvoju ir kelis kartus viską sau pakartoju. Turbūt tiesa, pala pala, ar aš pats sau uždavinėju klausimus ir į juos atsakau? Na taip. WTF, kas taip daro? Aš. Kodėl aš taip darau? Nes perskaičiau tą keistą knygą. Blemba, kas parašė tą knygą? Kažkoks Marius I. Ai tas, žinau jį, ką aš dabar turėčiau dar daryti? Parašyti kažką turbūt paskutinį kartą apie KP. Tai dabar jau galiu pradėti? Taip, galiu. Tai pradedu, ok? OK. Pala, o nuo ko pradėti? Po velniais, užknisau... Tai gal tiesiog pradėti, nuo to kas šaus į galvą? Aha, tiks.

Norėjau įdėti kokia nors nuotrauka, tai pasirinkau šita su Romu.

Praėjo Kino Pavasaris. Net nepastebėjau tu dviejų savaičių. Vienu metu buvau pavargęs nuo filmų netgi! Jaučiau, kad manęs jie nebeveikia tiek, per daug emocijų buvo prisikaupę. Bet dabar jau kelias dienas nieko nežiūrėjau tik mokiausi. Mokiausi ir skaičiau postmodernistinį romaną. Ir skaityti postmodernizmą turbūt nėra taip smagu, kaip jį rašyti...

Kino Pavasaryje aš pažiūrėjau: 31 pilnametražį ir 13 trumpametražių filmų. Norėjau mažiausiai pažiūrėti 30 filmų, tai savo norą įvykdžiau. Vienu metu tikėjausi, kad pavyks daug daugiau pažiūrėti, bet... Visą sąrašą su pavadinimai pateiksiu įrašo pabaigoje. Gaila, kad neužtenka laiko bent trumpai pakomentuoti kiekvieną filmą. Gal kada nors grįšiu prie to. Dabar tik išrinksiu savo top 10.

TOP 10:

1. "Vienas prieš bangas ir vėją" - rašiau apie šitą filmą atskirą įrašą. Nežinau ką dar pridurti, tiesiog jis man geriausiai susižiūrėjo ir papirko mane vien tuo, kad filme yra daug jūros. Man to reikėjo.

2. "Internatas" - šiaip šitas filmas labiausiai man patiko, tačiau kadangi ji buvau žiūrėjęs jau prieš KP, tai nenorėjau dėti į pirmą vietą. Šis filmas yra nr. 1 mano 2014 filmų sąraše.

3. "Golgota" - religinės/moralinės temos + detektyvas + komedija + drama ir dar jūros vaizdų šiek tiek. Patiko ir noriu antrą kartą pažiūrėti.

4. "Užsimerkus gyventi paprasčiau" - paprastas ir lengvas filmas. Daug saulėtų, geltonų kadrų. Cha ir dar jūros yra, tai išeina, kad 3 iš top 4 filmų aš išrinkau, nes mane papirko jūra. Nu tebūnie, nieko negaliu su savimi padaryti.

5. "Medėjas" - Zemkauskas buvo teisus dėl šio filmo,"Medėjas" tikrai yra kinas.

6. "Groja Liuvinas Deivisas" - nesitikėjau, kad taip patiks, bet net nedingsta iš atminties šis filmas. Kiekvienas straipsnis įdomus, norisi dar kartą pažiūrėti.

7. "Semme" - nėra šedevras, bet šiaip sveikintina iniciatyva ir labai patiko, kad filmas ne apie vieną konkretų dalyką kalba. Nors gal ir galima ginčytis.

8. "Reidas 2" - labai geras "bajavykas", visiems bičams patiks tikrai.

9. "Lošėjas" - nėra man tai irgi šedevras, bet paliko minčių manyje, didžiulę abejonę ir didžiulė festivalio akimirka buvo šio filmo peržiūra. Tai dėl to džiugu.

10. "Džo" - ėjau tikėdamas kažko šiaip sau, išėjau susimąstęs, o dabar kartais vis atsimenu atmosfera filmo, kurį turbūt labiausiai ir patiko.

Apie kelis filmus galbūt parašysiu atksirus straipsnelius per atostogas. Norėčiau dar pakalbėti apie savo lūkesčius, bet taip pat kol kas nėra laiko. Nors gaila, kad nesugebėjau pažiūrėti visų filmų iš lūkesčių. Labiausiai gaila dėl "Norte. Istorijos pabaiga". Neatradau 4 valandų savo gyvenime. Tikiuosi, kad pavyks dar kaip nors pažiūrėti tą filmą.

Visas pilnamtražių sąrašas: 

1. Nužudyk tuo, kurios myli. 2. Savaitgalis Paryžiuje. 3. Firminis Sumuštinis. 4. Medėjas. 5. Raketa. 6. Atleidžia tik dievas. 7. Tiems, kurie nepasakoja istorijų. 8.Golgota. 9. Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo. 10. Sugėrovai. 11.Groja Liuvinas Deivisas. 12. Semme. 13. Glorija. 14. Prasta Šukuosena. 15. Tomas atvyko į kaimą. 16. Parklando ligoninė. 17.Trimitų žemė. 18. Reidas 2. 19. Bernvakaris. 20.Sugėrovai. 21. Užsimerkus gyventi paprasčiau. 22. Vienas prieš bangas ir vėjas. 23. Džo. 24. Lošėjas. 25. Antrininkas. 26. Didysis meistras. 27. Nematomas gyvenimas. 28. Internatas. 29 Filomena. 30. Dalaso klubas. 31. Nebraska.

Trumpametražių sąrašas: 

1. Banginių slėnyje. 2. Ilgiau nei dvi valandas. 3. Jakų sviesto lempa. 4. Kilimandžaras. 5.Pietų valgymo metas. 6. Vienaragio mirtis. 7. Vikingas. 8. Chronos ABC. 9. Drąsiausias pasaulio žmogus. 10. Mažute, mano išjunk kamerą. 11.Serdžio. 12. Skambutis smurtas. 13. Kadagio gatvė.

Ar tai jau pabaiga? Taip įrašą jau baigei. Bet ar tai blogo pabaiga? Nežinau. Aš juk turiu apsispręsti, ar dar  kada rašysiu čia, ar ne? Taip, turiu. Tai kaip bus? Nežinau. Nu blemba, ar aš noriu rašyti? Taip, noriu. Tai reiškia rašysiu? Turbūt, kai bus noro... Klausk geriau Deimanto, ar jis nori rašyti ką nors viešai, ar ne.

Du filmai: "Lošėjas" ir "Short term"

Bandau kažką parašyti prisimenant festivalio kulminaciją - "Lošėjo" peržiūrą Vilniuje. Įspūdžių atrodo daug, tačiau net nežinau nuo ko pradėti ir kaip viską pateikti. Na visų pirma, pasakysiu, kad man patinka lietuviškas kinas. Aš nuolaidžiai jį vertinu ir neieškau piktų žodžių. Dažniausiai ir prastame lietuviškame filme įžvelgiu kažką gero ir kartais tai gali būti tokia smulkmena kaip mano gimto mikrorajono vaizdai. To užtenka, kad mane papirktų. Aš galėčiau būti griežtesnis, bet nenoriu tiesiog. Ir dabar po "Lošėjo" peržiūros galėčiau daug pagyrų filmui pasakyti, galėčiau išskirti daug dalykų, kurie mane sužavėjo. Tai nėra sunku man, kadangi galutinę išvadą priėjau, kad filmas man daugiau ar mažiau patiko ir aš esu patenkintas. Tačiau kažkaip nesinori šį kartą to daryti. Aš galėjau laisvai girti "Redirected", "Santa", net "Nesamajį laiką", nors šie filmai turi daugiau minusų  Nesinori tiesiog būti aklu fanu dabar.

Irrrrrrrrrrrrrrr nuo šitos vietos aš ištryniau viską, ką buvau parašęs, tą patį vakarą, kai tik pamačiau "Lošėją". Labai sudėtingas tekstas gavosi ir net pats nežinojau, ką noriu tuo tekstu pasakyti. Tad nusprendžiau palaukti kelias dienas, leisti viskam susigulėti ir tada grįžti atgal prie minčių. Ir dabar nusprendžiau tiesiog viską ištrinti, nes taip paprasčiau.
Ištrintame tekste, aš bandžiau kalbėti apie filmo scenarijų, kadangi jis man labiausiai kliuvo, o visą kitą patiko ir tiko. Aš abejojau, ar tai yra geras scenarijus dėl veikėjų iracionalumo, dėl siužeto posūkių ir dėl pačių veikėjų. Mane tiesiog kankino abejonė tuo. Norėjosi ginčytis ir nepritarti. Ir labiausiai sau argumentavau, kad jeigu yra abejonė, ar tais yra geras scenarijus, tai reiškia jis tikrai negali būti geras. Nes dėl tikrai gero scenarijaus jokios abejonės nebūtų.
Bet gerai, kad padariau pertrauką ir dabar jau truputį kitaip žiūriu į viską. Abejonė išliko ir ji bus dar ilgai. Tačiau visą laiką, tai buvo abejonė ne dėl filmo scenarijaus kaip aš galvojau, o tiesiog mano moralinė abejonė, ar aš pateisinu filmo veikėjus, ar ne. Dar dabar negaliu atsakyti sau į šitą klausimą. Ir turbūt visai nieko filmas, jei taip susuka galvą, kad net nesupratau iš pradžių, kuo aš abejoju.
Galutinis verdiktas: filmas geras ir jį reikia pažiūrėti kiekvienam. Daugiau nieko nesakysiu. Laukiame premjeros.

Norėčiau dar pasidalinti asmeninę rekomendacija. Viso festivalio metu norėjau parašyti truputį ilgesnį įrašą apie KP filmą "Short term 12", tačiau neatradau laiko... Man labai gaila ir gėda, bet dabar pabandysiu šiek tiek parekomenduoti šį filmą.
Taigi aš jį jau mačiau 4 kartus, žiūrėsiu ir dar. Manau, šis filmas yra mano 2014 metų filmas ir visus šiuos metus lydės mane (praeitų metų filmas buvo "the hunt"). Vien tik dėl šito filmo, aš pradėjau savanoriauti projekte "Ne imti, bet duoti" (šiame projekte studentai padeda mokytis vaikams iš vaikų namų). Bandžiau sau kelis kartu atsakyti, kodėl mane taip paveikė šis filmas? Tai visų pirma, peržiūrėjęs šį filmą aš supratau, kad man tikrai yra svarbu pagalba kitiems. Aš noriu kažką daryti dėl kitų žmonių ir savęs neįsivaizduoju kitokio. Turbūt noriu jausti reikalingas. Galbūt seniai tai žinojau, bet taip aiškiai supratau tik pažiūrėjęs filmą. Taip pat aš pagalvojau, kad visai norėčiau tokio darbo. T.y. darbo, kuriame realiai galėčiau padėti kitiems ir dirbti vien dėl jų. Ir, manau, kad tokį darbą aš galėčiau atlikti su juoku, nes tai yra pats geriausias būdas dirbti. Šiaip taip, pažiūrėjus filmą pirmą mintis buvo, kad noriu tuoj pat įkurti dienos centrą/kino teatrą, tačiau tada atsiminiau, kad yra tas projektas "ne imti, bet duoti" ir sugalvojau jiems parašyti. Na ir paskutinis dalykas, tai man labai patiko, kaip filme parodytos "gelbėtojų" problemos ir kokia ironija yra, kad "gelbėtojai" patys negali išgelbėti savęs nors puikiai žino kaip daryti. Nors tiksliau "gelbėtojai" kartais pamiršta tiesiog vieną taisyklę - padėti gali tik kitas žmogus, pats sau padėti negali.
Užteks apie "short term", nelabai laiko turiu. Gal kada išsiplėsiu. Bet ryt rodo jo papildomą seansą Vingyje, tai turėti paskutinę progą.

P.S. šiandien norėjau pasidaryti festivalio uždarymą su "Norte. Istorijos pabaiga", bet sumaišiau kino teatrus. Labai susinervinau. Nenorėjau nieko kito žiūrėti. Ir iš vis nenoriu atsiminti šio failo...